Europos prieinamumo aktas svetainėms ir el. parduotuvėms: ką privalote padaryti

Europos prieinamumo aktas – vienas svarbiausių pastarųjų metų pokyčių el. prekyboje, tačiau apie jį daugelis Lietuvos verslų išgirsta tik tada, kai klientas paklausia apie prieinamumo pareiškimą arba kai paaiškėja, kad parduotuvės užsakymo negalima pateikti be pelės. Nuo 2025 m. birželio 28 d. el. prekybos paslaugos ES turi atitikti bendrus prieinamumo reikalavimus.

Šiame gide paaiškiname, ką konkrečiai reikalauja Direktyva (ES) 2019/882 ir ją įgyvendinantis Lietuvos įstatymas, kam taikoma išimtis, kokio standarto laikytis praktikoje ir kaip patikrinti savo svetainę. Pabaigoje rasite kontrolinį sąrašą, kurį galite naudoti kartu su savo kūrėju.

Svarbu: šis straipsnis – bendro pobūdžio informacija, o ne teisinė konsultacija. Dėl konkrečios jūsų įmonės situacijos pasitarkite su teisininku arba kreipkitės į Valstybinę vartotojų teisių apsaugos tarnybą.

Trumpai: Europos prieinamumo aktas (Direktyva (ES) 2019/882) nuo 2025 m. birželio 28 d. taikomas el. prekybos paslaugoms, o Lietuvoje jį įgyvendina Gaminių ir paslaugų prieinamumo reikalavimų įstatymas, kurio laikymąsi el. prekyboje prižiūri VVTAT. Paslaugas teikiančios labai mažos įmonės (mažiau nei 10 darbuotojų ir iki 2 mln. € pajamų ar turto) atleidžiamos, kitoms el. parduotuvėms praktinis orientyras – EN 301 549 standartas ir WCAG 2.1 AA (rekomenduojama WCAG 2.2 AA).

Kas yra Europos prieinamumo aktas

Europos prieinamumo aktu (angl. European Accessibility Act) vadinama Direktyva (ES) 2019/882 dėl gaminių ir paslaugų prieinamumo reikalavimų. Jos tikslas – suderinti prieinamumo reikalavimus visoje ES, kad gaminiais ir paslaugomis galėtų naudotis ir neįgalieji, o verslui nereikėtų prisitaikyti prie skirtingų kiekvienos šalies taisyklių.

Direktyva taikoma dviem grupėms. Gaminiams – pavyzdžiui, kompiuteriams ir jų operacinėms sistemoms, savitarnos ir mokėjimo terminalams, išmaniesiems telefonams, elektroninėms skaityklėms. Ir paslaugoms, teikiamoms vartotojams po 2025 m. birželio 28 d.: elektroninių ryšių, audiovizualinės žiniasklaidos prieigos, tam tikriems keleivinio transporto paslaugų elementams, banko paslaugoms vartotojams, e. knygoms ir e. prekybos paslaugoms.

Kas laikoma e. prekybos paslauga

Direktyvoje e. prekybos paslaugos apibrėžiamos kaip paslaugos, teikiamos nuotoliniu būdu per interneto svetaines ir mobiliąsias programėles, elektroninėmis priemonėmis ir individualiu vartotojo prašymu, siekiant sudaryti vartojimo sutartį. Paprastai tariant, jei jūsų svetainėje ar programėlėje vartotojas gali išsirinkti ir užsisakyti prekę ar paslaugą, tai e. prekyba.

Keli praktiniai pavyzdžiai:

Kaip Europos prieinamumo aktas įgyvendintas Lietuvoje

Lietuvoje direktyvą įgyvendina Lietuvos Respublikos gaminių ir paslaugų prieinamumo reikalavimų įstatymas Nr. XIV-1633. Jis priimtas 2022 m. gruodžio 8 d. ir įsigaliojo 2025 m. birželio 28 d. Įstatymo 2 straipsnyje tarp paslaugų, kurioms jis taikomas, aiškiai įvardytos ir elektroninės prekybos paslaugos.

Kas prižiūri: VVTAT

Pagal įstatymą Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba vykdo rinkos priežiūrą banko paslaugų vartotojams, e. knygų ir elektroninės prekybos paslaugų atžvilgiu. VVTAT svetainėje skelbiama bendra informacija apie prieinamumo reikalavimus, nuoroda į Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos rekomendacines gaires ir dažniausiai užduodami klausimai.

Baudos

Įstatyme numatytos baudos ekonominės veiklos vykdytojams. Įstatymo redakcijoje, kurią peržiūrėjome e-tar.lt, už prieinamumo reikalavimų neatitinkančios paslaugos teikimą numatyta bauda nuo 500 iki 2 500 €, o tęsiant paslaugos teikimą po rinkos priežiūros institucijos nurodymo jos nebeteikti – nuo 1 000 iki 6 500 €. Įstatymas jau keistas, todėl tikslias sumas visada tikrinkite galiojančioje suvestinėje redakcijoje.

Kam taikoma išimtis: labai mažos įmonės

Direktyvoje ir Lietuvos įstatyme numatyta, kad paslaugas teikiančios labai mažos įmonės atleidžiamos nuo prieinamumo reikalavimų laikymosi ir su jais susijusių pareigų. Lietuvos įstatyme labai maža įmonė suprantama taip, kaip apibrėžta Smulkiojo ir vidutinio verslo plėtros įstatyme. VVTAT paaiškinime nurodoma: tai įmonė, kurioje dirba mažiau nei 10 darbuotojų ir kurios metinės pajamos neviršija 2 mln. € arba balanse nurodyto turto vertė neviršija 2 mln. €.

Į ką atkreipti dėmesį:

• Išimtis taikoma paslaugoms. Gaminių gamintojams labai mažoms įmonėms taikomos kitokios, lengvesnės taisyklės, bet ne visiška išimtis.
• Vertinama įmonė, ne svetainė. Net nedidelė parduotuvė gali nepatekti į išimtį, jei ją valdo didesnė įmonė ar įmonių grupė – vertinant SVV statusą gali būti svarbūs ir susijusios įmonės.
• Išimtis nėra draudimas būti prieinamiems. Prieinama svetainė patogesnė visiems: vyresnio amžiaus pirkėjams, žmonėms su laikina trauma, naršantiems telefone saulėje. Be to, įmonei augant išimtis gali nebegalioti.

Neproporcinga našta ir pereinamieji laikotarpiai

Įstatymas leidžia išimtiniais atvejais nesilaikyti tam tikrų reikalavimų, jei jų laikymasis sukeltų neproporcingą naštą ar iš esmės pakeistų paslaugą. Tačiau tai nėra automatinė išimtis: tokį sprendimą reikia pagrįsti vertinimu ir jį atnaujinti, o reikalavimai, kurie naštos nesukelia, turi būti taikomi.

Direktyvoje taip pat numatyti pereinamieji laikotarpiai: iki 2030 m. birželio 28 d. paslaugų teikėjai gali toliau naudoti gaminius, kuriuos teisėtai naudojo iki tol, o iki 2025 m. birželio 28 d. sudarytos paslaugų sutartys gali galioti be pakeitimų iki jų pabaigos, bet ne ilgiau kaip penkerius metus. Tai neatleidžia el. parduotuvės svetainės nuo reikalavimų – tai tik tam tikrų situacijų pereinamosios taisyklės.

Kam reikalavimai netaikomi

Direktyva ir įstatymas netaikomi tam tikram turiniui: iš anksto įrašytai žiniasklaidai ir biuro rinkmenoms (pvz., PDF), paskelbtiems iki 2025 m. birželio 28 d., trečiųjų šalių turiniui, kurio paslaugų teikėjas nefinansuoja, nekuria ir nekontroliuoja, archyvuotam turiniui, kuris po tos datos nebeatnaujinamas. Nauji PDF katalogai, vaizdo įrašai ir prekių aprašymai jau turėtų būti prieinami.

Ką Europos prieinamumo aktas reikalauja iš el. parduotuvės

Direktyvos I priede e. prekybos paslaugoms nustatyti specialūs reikalavimai, be bendrųjų reikalavimų svetainėms ir mobiliosioms programėlėms. Jų esmė:

1. Svetainė ir programėlė turi būti suvokiamos, valdomos, suprantamos ir tvarios – tai keturi principai, kurie sutampa su WCAG gairių pagrindu.
2. Informacija apie parduodamų prekių ir paslaugų prieinamumą turi būti pateikiama, kai ją teikia atsakingas ekonominės veiklos vykdytojas (pvz., gamintojas).
3. Tapatybės nustatymo, saugumo ir mokėjimo funkcijos turi būti prieinamos: prisijungimas, patvirtinimo kodai, mokėjimo žingsniai turi veikti ir naudojant pagalbines technologijas.
4. Informacija apie paslaugą turi būti pateikiama prieinamais formatais.

Be to, paslaugų teikėjas bendrajame paslaugos teikimo sąlygų apraše arba lygiaverčiame dokumente turi viešai paaiškinti, kaip paslauga atitinka taikytinus prieinamumo reikalavimus, ir turėti procedūras, kad atitiktis būtų išlaikoma keičiantis svetainei.

Standartas praktikoje: EN 301 549 ir WCAG

Teisės aktai nesako „naudokite WCAG“, tačiau atitiktis darniesiems standartams sukuria atitikties prezumpciją. Praktikoje orientyras yra Europos standartas EN 301 549, kurio interneto turinio reikalavimai atitinka WCAG 2.1 AA lygį. VVTAT DUK tarp standartų mini EN 301 549 V3.2.1, EN 17161:2019 ir WCAG 2.2 gaires.

Mūsų rekomendacija paprasta: naujas svetaines ir el. parduotuves kurkite pagal WCAG 2.2 AA. WCAG 2.2 apima visus WCAG 2.1 reikalavimus ir prideda kelis naujus, ypač aktualius el. prekybai – pavyzdžiui, dėl matomo fokuso, pakankamo spaudžiamų elementų dydžio ir paprastesnio prisijungimo.

Prieinamumo kontrolinis sąrašas el. parduotuvei

Žemiau – dažniausios problemos, kurias randame Lietuvos el. parduotuvėse, ir kaip jas ištaisyti. Tai ne visas WCAG sąrašas, bet gera pradžia.

Spalvos ir kontrastas

• Įprasto teksto ir fono kontrastas – bent 4,5:1, didelio teksto – bent 3:1.
• Mygtukų, laukelių rėmelių ir piktogramų kontrastas – bent 3:1.
• Informacija neperduodama vien spalva (pvz., „raudonai pažymėti laukeliai privalomi“ – pridėkite tekstą ar simbolį).
• Nuolaidų kainos, „išparduota“ žymos ir klaidų pranešimai įskaitomi ir be spalvos.

Paveikslėliai ir medija

• Prekių nuotraukos turi prasmingus alternatyvius tekstus (alt), o dekoratyvūs paveikslėliai – tuščią alt.
• Logotipas-nuoroda turi alt, nusakantį paskirtį („NEXDEV – pradžia“, ne „logo.png“).
• Vaizdo įrašai turi subtitrus, o automatiškai besisukantys slankikliai – pauzės mygtuką.
• Tekstas nepateikiamas paveikslėlyje (pvz., akcijų banerių sąlygos).

Klaviatūra ir fokusas

• Visą pirkimo kelią – nuo paieškos iki apmokėjimo – galima atlikti vien klaviatūra.
• Fokusas visada matomas ir neuždengtas lipniomis juostomis ar slapukų juosta.
• Iškylantys langai, meniu ir filtrai uždaromi klavišu Esc, o fokusas neįstringa.
• Yra nuoroda „Pereiti prie turinio“ ilgam meniu praleisti.

Formos ir apmokėjimas

• Kiekvienas laukelis turi matomą etiketę (ne tik vietos rezervavimo tekstą laukelyje).
• Klaidos aprašomos tekstu ir nurodo, kaip jas ištaisyti („Įveskite pašto kodą formatu LT-00000“).
• Laukeliai turi teisingus automatinio užpildymo atributus (vardas, el. paštas, adresas).
• Mokėjimo ir tapatybės patvirtinimo žingsniai veikia su ekrano skaitytuvais; CAPTCHA turi prieinamą alternatyvą.
• Laiko limitai (pvz., krepšelio rezervacija) gali būti pratęsti.

Struktūra ir turinys

• Kiekvienas puslapis turi vieną H1 ir logišką H2–H3 hierarchiją.
• Nurodyta puslapio kalba (lang="lt") ir prasmingi puslapių pavadinimai.
• Nuorodų tekstai aiškūs ir be konteksto („Pristatymo sąlygos“, ne „Spauskite čia“).
• Svetainė veikia padidinus tekstą iki 200 % ir siauriame ekrane be horizontalaus slinkimo.
• Prekių lentelės (dydžiai, specifikacijos) sužymėtos kaip tikros lentelės su antraštėmis.

Daugelis šių dalykų – ne tik prieinamumas, bet ir geras UX. Aiškios formos, didesni mygtukai ir matomas fokusas palengvina pirkimą visiems, todėl prieinamumą verta planuoti kartu su UI/UX dizainu, o ne pridėti pabaigoje.

Kaip atlikti svetainės prieinamumo auditą

Prieinamumo auditą sudaro trys sluoksniai. Nė vienas atskirai nepakankamas.

Automatiniai įrankiai naudingi, bet jie neįvertina, ar alternatyvus tekstas prasmingas, ar formos klaidos suprantamos, ar apmokėjimą realiai įmanoma užbaigti. Todėl svarbiausius scenarijus – prekės paieška, filtravimas, krepšelis, registracija, apmokėjimas – būtina patikrinti rankiniu būdu.

Jei parduotuvė sena ir problemų daug, kartais racionaliau ne lopyti, o atnaujinti svetainę su prieinamu dizainu ir komponentais. O kuriant naują el. parduotuvę, prieinamumą verta įrašyti į techninę užduotį nuo pirmos dienos – tai kainuoja gerokai mažiau nei taisymas vėliau. Kiek kainuoja pati parduotuvė ir kokie papildomi kaštai atsiranda, aptarėme gide kiek kainuoja el. parduotuvė.

Prieinamumo pareiškimas: ką jame nurodyti

Įstatymas reikalauja, kad paslaugos teikėjas bendrajame paslaugos teikimo sąlygų apraše ar lygiaverčiame dokumente paaiškintų, kaip paslauga atitinka prieinamumo reikalavimus, ir kad ši informacija būtų skelbiama viešai bei prieinamu būdu. Praktiškai tai patogiausia padaryti atskiru puslapiu „Prieinamumas“, į kurį nuoroda pateikiama poraštėje ir pirkimo taisyklėse.

Rekomenduojama struktūra:

1. Paslaugos aprašymas – kas yra jūsų el. parduotuvė ir kaip ja naudotis.
2. Taikomi reikalavimai ir standartas – pvz., „siekiame atitikti WCAG 2.2 AA ir EN 301 549“.
3. Kaip paslauga atitinka reikalavimus – pagrindinės priemonės: klaviatūros valdymas, kontrastas, alternatyvūs tekstai, prieinamas apmokėjimas.
4. Žinomi trūkumai – sąžiningai išvardyti, kas dar neatitinka, ir planuojami taisymo terminai.
5. Alternatyvūs būdai – pvz., užsakymas telefonu ar el. paštu, jei kuri nors funkcija dar neprieinama.
6. Kontaktai grįžtamajam ryšiui – kur pranešti apie prieinamumo problemą.
7. Priežiūros institucija – informacija, kad skundus nagrinėja VVTAT.
8. Paskutinio įvertinimo data ir kaip vertinta (savarankiškas auditas, išorinis auditas).

Svarbu: pareiškimas turi atitikti tikrovę. Parašyti „mūsų svetainė visiškai atitinka WCAG“, kai ji neatitinka, rizikingiau nei sąžiningai nurodyti žinomus trūkumus ir jų taisymo planą.

Dažniausios klaidos

• „Mus tai neliečia, nes esame maži“ – be patikrinimo. Išimtis taikoma tik labai mažoms įmonėms pagal SVV apibrėžtį, o ne visoms „nedidelėms“ parduotuvėms.
• Prieinamumo įskiepis vietoj sutvarkymo. Mygtukai „padidinti šriftą“ ar „kontrastinė versija“ neištaiso klaidų kode.
• Testuojamas tik pradžios puslapis. Daugiausia problemų būna krepšelyje, filtruose ir apmokėjimo žingsniuose.
• Trečiųjų šalių komponentai be patikrinimo. Pokalbių valdikliai, slapukų juostos, mokėjimo langai ir apžvalgų moduliai taip pat yra jūsų paslaugos dalis.
• Vienkartinis darbas. Prieinamumas sugenda pridedant naujus banerius, nuotraukas be alt ar naujas formas, todėl jį reikia įtraukti į turinio taisykles ir svetainės priežiūrą.

Kaip NEXDEV padeda pasiruošti

NEXDEV kuria svetaines ir el. parduotuves nuo dizaino iki programavimo, todėl prieinamumą įgyvendiname ten, kur jis turi būti – komponentuose, kode ir turinio šablonuose. Tipinis procesas:

1. Auditas – automatinis ir rankinis svarbiausių pirkimo scenarijų patikrinimas su ataskaita.
2. Prioritetų planas – kas taisoma pirmiausia, kiek tai užtruks ir kiek kainuos.
3. Įgyvendinimas – dizaino ir kodo pataisymai, formų, navigacijos, kontrasto sutvarkymas.
4. Prieinamumo pareiškimas – parengiame struktūrą ir techninį turinį, kurį suderinate su savo teisininku.
5. Priežiūra – periodiniai patikrinimai, kad nauji pakeitimai nesugadintų prieinamumo.

UI/UX dizainas pas mus kainuoja nuo 590 € + PVM, svetainės atnaujinimas – nuo 490 € + PVM, el. parduotuvės kūrimas – nuo 1 290 € + PVM. Tikslią audito ir pataisymų kainą pateikiame peržiūrėję jūsų svetainę, po nemokamos konsultacijos, o preliminarų biudžetą galite pasiskaičiuoti kainos skaičiuoklėje. Kartu verta peržiūrėti ir kitus privalomus dalykus, pavyzdžiui, privatumo politiką ir slapukų sutikimą.

Kada mums nereikėtų jūsų pinigų? Jei jūsų įmonė patenka į labai mažų įmonių išimtį, o svetainė – paprasta vizitinė kortelė be užsakymų, pradžiai pakaks laikytis pagrindinių gerųjų praktikų kuriant turinį: aiškių antraščių, alt tekstų ir pakankamo kontrasto. Tą galite padaryti ir patys.

Ignas NoreikaCEO & Founder, NEXDEV

Daugiau nei 6 metus kuria svetaines, el. parduotuves ir verslo sistemas Lietuvos įmonėms.