Hostingas ir domenas: kas tai, kiek kainuoja ir kaip pasirinkti

Hostingas ir domenas – dvi sąvokos, be kurių neveikia nė viena svetainė, tačiau būtent jos dažniausiai kelia painiavą. Klientai klausia, kuo jie skiriasi, ar būtina pirkti iš to paties tiekėjo, kiek tai kainuoja ir kodėl el. laiškai iš naujo domeno patenka į šlamštą.

Šiame gide viską paaiškiname paprastai: kas yra hostingas ir domenas, kaip vyksta .lt domeno registracija, kas yra DNS, SSL ir el. paštas su savo domenu, kaip pasirinkti hostingą ir kiek visa tai orientaciškai kainuoja. Rinkos kainos čia – apibendrinti orientyrai, o ne kurio nors tiekėjo kainoraštis.

Trumpai: domenas – tai jūsų svetainės adresas (pvz., imone.lt), o hostingas – serveris, kuriame svetainė laikoma ir veikia. .lt domenas registruojamas per akredituotus registratorius ir dažniausiai kainuoja nuo keliolikos eurų per metus, paprastas hostingas – nuo kelių eurų per mėnesį. Svarbiausia, kad domenas būtų registruotas jūsų vardu, o hostingas turėtų atsargines kopijas ir SSL.

Kas yra domenas

Domenas – tai žmogui suprantamas svetainės adresas, pvz., nexdev.lt. Kompiuteriai internete vienas kitą randa pagal IP adresus (skaičių sekas), o domenas leidžia vietoj jų naudoti lengvai įsimenamą pavadinimą.

Domeną sudaro dvi pagrindinės dalys:

• pavadinimas – pvz., „imone“;
• galūnė (aukščiausio lygio domenas) – pvz., .lt, .com, .eu.

Domenas neperkamas visam laikui – jis nuomojamas metams ar keleriems ir turi būti pratęsiamas. Jei laiku nepratęsite, po tam tikro laikotarpio domenas gali būti atlaisvintas ir jį galės užsiregistruoti kitas asmuo. Todėl verta įjungti automatinį pratęsimą ir nurodyti el. paštą, kurį tikrai skaitote.

Kokią domeno galūnę rinktis

• .lt – geriausias pasirinkimas verslui, kurio klientai Lietuvoje. Jis kelia pasitikėjimą vietiniams lankytojams.
• .com – tinka tarptautinei veiklai arba kaip papildomas domenas, kad jo neužimtų kiti.
• .eu – kai veikiate keliose ES šalyse.

Dažnai verta užsiregistruoti ir .lt, ir .com versiją, o antrąją nukreipti į pagrindinę. Taip pat apgalvokite, ar reikia variantų su lietuviškomis raidėmis – paprastai patogiau naudoti adresą be jų, nes jį lengviau įvesti bet kokia klaviatūra ir el. pašto programa.

.lt domeno registracija: kaip tai veikia

.lt domenų registrą administruoja DOMREG – Kauno technologijos universiteto Interneto paslaugų centro tvarkomas .lt registras. Tiesiogiai iš registro domeno dažniausiai neperkate: .lt domenai registruojami per akredituotus registratorius. Paprastai tai hostingo ir domenų tiekėjai, kurių sąrašą skelbia pats DOMREG.

Lt domeno registracija atrodo taip:

1. Patikrinkite, ar adresas laisvas – tai galima padaryti registratoriaus svetainėje.
2. Pasirinkite registratorių – palyginkite ne tik pirmų metų, bet ir pratęsimo kainą.
3. Nurodykite savininko duomenis – įmonės ar fizinio asmens. Būtent šis asmuo bus domeno savininkas.
4. Apmokėkite – domenas paprastai pradeda veikti per trumpą laiką.
5. Nukreipkite domeną į hostingą – per DNS įrašus (apie juos žemiau).

Svarbiausia taisyklė: domenas turi būti registruotas jūsų arba jūsų įmonės vardu, o ne svetainės kūrėjo. Kūrėjas gali jį techniškai administruoti, bet savininkas turi būti jūs. Kitaip, išsiskyrus su kūrėju, galite prarasti adresą, kurį žino jūsų klientai, partneriai ir Google.

Domeną galima perkelti pas kitą registratorių. Tam paprastai reikia savininko patvirtinimo, todėl ir čia svarbu, kad savininko kontaktai būtų jūsų.

Kas yra hostingas

Hostingas (svetainės talpinimas) – tai serveris, kuriame laikomi jūsų svetainės failai, nuotraukos ir duomenų bazė. Serveris veikia visą parą, todėl svetainė pasiekiama bet kuriuo metu. Kai lankytojas įveda jūsų domeną, naršyklė per DNS sužino serverio adresą ir parsiunčia svetainę.

Paprasta analogija: domenas – tai jūsų parduotuvės adresas, hostingas – pačios patalpos. Galima turėti adresą be patalpų, bet tada klientai neturės kur ateiti.

Hostingo tipai

Daugumai mažų ir vidutinių įmonių svetainių pakanka kokybiško bendrojo arba valdomo hostingo. VPS ar debesų sprendimų paprastai prireikia el. parduotuvėms, sistemoms su daug vartotojų ar individualiai programuotoms svetainėms.

Kaip pasirinkti hostingą

Pigiausias hostingas ne visada blogas, o brangiausias – ne visada geriausias. Štai į ką žiūrėti:

• Greitis. Serverio atsako laikas tiesiogiai veikia svetainės greitį, o greitis – lankytojų patirtį ir paiešką. Rinkitės tiekėją su modernia įranga (SSD/NVMe diskai, naujos PHP versijos).
• Serverio vieta. Lietuvos lankytojams geriau, kai serveris yra Lietuvoje ar kitoje ES šalyje. Tai naudinga ir dėl BDAR – asmens duomenys lieka ES.
• Atsarginės kopijos. Ar daromos automatiškai, kaip dažnai, kiek laiko saugomos ir ar galite jas atkurti patys.
• SSL. Ar nemokamas sertifikatas įdiegiamas ir pratęsiamas automatiškai.
• Palaikymas. Ar galima greitai susisiekti, ar palaikymas lietuvių kalba, kaip greitai atsakoma.
• Resursai. Disko vieta, atminties ir procesoriaus ribos, el. pašto dėžučių skaičius.
• Pratęsimo kaina. Pirmų metų akcijos dažnai būna gerokai pigesnės nei vėlesni metai.
• Prieigos. Ar gausite pilną prieigą prie valdymo panelės, failų ir duomenų bazės.

Jei svetainę kuria agentūra, paklauskite, kokį hostingą ji rekomenduoja ir kodėl. Kartais kūrėjas siūlo savo serverį – tai gali būti patogu, bet įsitikinkite, kad gausite prieigas ir galėsite bet kada svetainę perkelti. Daugiau klausimų, kuriuos verta užduoti, rasite gide kaip pasirinkti svetainių kūrėją.

DNS: kaip domenas sujungiamas su hostingu

DNS (Domain Name System) – tai sistema, kuri domeną paverčia serverio adresu. Kai domenas nukreipiamas į hostingą, keičiami DNS įrašai. Dažniausiai pasitaikantys:

Pakeitus DNS įrašus, jie pasklinda ne akimirksniu – paprastai per kelias minutes ar valandas, kartais iki paros ar ilgiau. Todėl svetainės perkėlimą verta planuoti ne penktadienio vakarą ir iš anksto sumažinti įrašų galiojimo laiką (TTL).

Dažna klaida: keičiant hostingą, ištrinami ar pamirštami MX įrašai, ir įmonė kelias dienas negauna el. laiškų. Prieš bet kokius DNS pakeitimus išsisaugokite esamų įrašų sąrašą.

El. paštas su savo domenu

Adresas vardas@imone.lt atrodo patikimiau nei asmeninis nemokamas paštas ir lieka jūsų, net jei keičiasi darbuotojai. Yra du pagrindiniai variantai:

1. Hostingo paštas – pašto dėžutės dažnai įtrauktos į hostingo planą. Pigu ir paprasta, tinka nedidelėms komandoms.
2. Atskira pašto paslauga – pvz., Google Workspace ar Microsoft 365. Kainuoja keletą eurų vienam vartotojui per mėnesį, bet suteikia patogius įrankius, didesnę dėžutės talpą ir patikimesnį pristatymą.

Atskiras pašto tiekėjas turi dar vieną privalumą: keičiant hostingą el. paštas lieka nepaliestas.

Kad laiškai nepatektų į šlamštą, būtina teisingai sukonfigūruoti tris TXT įrašus:

• SPF – nurodo, kurie serveriai gali siųsti laiškus jūsų domeno vardu;
• DKIM – laiškus pasirašo skaitmeniniu parašu, kad gavėjas galėtų patikrinti jų tikrumą;
• DMARC – nurodo, ką gavėjo serveris turi daryti su laiškais, nepraėjusiais patikros.

Didieji pašto tiekėjai vis griežčiau tikrina šiuos įrašus, todėl be jų net svarbūs laiškai – pasiūlymai, sąskaitos, svetainės formų pranešimai – gali nepasiekti gavėjo.

SSL sertifikatas

SSL (tiksliau – TLS) sertifikatas šifruoja ryšį tarp lankytojo naršyklės ir serverio. Svetainė su SSL pasiekiama adresu, prasidedančiu https://, o be jo naršyklės žymi ją kaip nesaugią. Tai svarbu ir pasitikėjimui, ir paieškai, ir BDAR – užklausų formose perduodami asmens duomenys turi būti apsaugoti.

Daugumai svetainių pakanka nemokamo sertifikato, pvz., Let's Encrypt, kurį dauguma hostingo tiekėjų įdiegia ir pratęsia automatiškai. Mokami sertifikatai su išplėstiniu organizacijos patvirtinimu dažniausiai reikalingi tik specifiniais atvejais. Įdiegus SSL svarbu nukreipti visus http:// adresus į https:// versiją, kad neliktų dviejų svetainės kopijų.

Kiek kainuoja hostingas ir domenas: orientacinės kainos

Žemiau – tipiniai metiniai kaštai be PVM. Tai orientaciniai rinkos rėžiai: tikslios kainos priklauso nuo tiekėjo, akcijų ir pasirinktų resursų.

Tipinei nedidelės įmonės svetainei domenas ir hostingas kartu paprastai kainuoja nuo kelių dešimčių iki maždaug 150 € per metus. El. parduotuvėms ir sistemoms su didesniu lankomumu – daugiau. Visus svetainės kaštus, įskaitant kūrimą ir priežiūrą, išskaidėme gide kiek kainuoja svetainė.

Hostingas pagal svetainės tipą

Tinkamas hostingas labai priklauso nuo to, kokia technologija svetainė sukurta:

• WordPress svetainė – reikia serverio su PHP ir duomenų baze. Daugumai įmonių svetainių pakanka kokybiško bendrojo ar valdomo WordPress hostingo su automatinėmis kopijomis.
• El. parduotuvė (WooCommerce) – daugiau prekių, krepšelis ir mokėjimai reikalauja daugiau resursų, todėl dažnai verta rinktis VPS ar galingesnį planą. Jei svarstote el. parduotuvės kūrimą, hostingo kaštus įtraukite į biudžetą iš karto.
• Shopify – hostingas įskaičiuotas į platformos prenumeratą, jums reikia tik domeno.
• Individualiai programuota svetainė (pvz., Next.js) – dažnai talpinama debesų platformose, kur mokate pagal realią apkrovą. Nedidelėms svetainėms tai gali kainuoti labai mažai, bet reikia kūrėjo, kuris tai sukonfigūruotų.

Kuo skiriasi WordPress ir individualiai programuota svetainė, plačiau aptarėme straipsnyje WordPress ar individuali svetainė.

Svetainės perkėlimas į kitą hostingą

Kartais hostingą tenka keisti: svetainė lėta, tiekėjas brangsta ar prastas palaikymas. Perkėlimas nėra sudėtingas, jei atliekamas tvarkingai: padaroma pilna failų ir duomenų bazės kopija, svetainė paleidžiama naujame serveryje, patikrinama, ir tik tada keičiami DNS įrašai. Taip svetainė neprastovi, o el. paštas veikia be pertrūkių.

Jei kartu su hostingu keičiate ir pačią svetainę, svarbu išsaugoti senus adresus arba juos peradresuoti (301), kad neprarastumėte Google pozicijų. Tokiais atvejais naudinga rinktis svetainės atnaujinimą su aiškiu perkėlimo planu.

Kas prižiūri serverį ir svetainę

Hostingo tiekėjas paprastai rūpinasi serverio įranga ir jo veikimu, bet ne jūsų svetaine. Svetainės sistemos atnaujinimai, įskiepių saugumas, atsarginių kopijų tikrinimas, SSL ir DNS problemų sprendimas – dažniausiai jūsų arba jūsų kūrėjo atsakomybė.

Neprižiūrima svetainė po kurio laiko gali sulėtėti, nustoti siųsti formų laiškus ar būti nulaužta. Todėl verta iš anksto sutarti, kas tuo rūpinsis. Svetainės priežiūra NEXDEV kainuoja nuo 29 € per mėnesį + PVM ir apima sistemos atnaujinimus, atsargines kopijas, saugumo stebėjimą ir smulkius pakeitimus. Domenas ir hostingas lieka registruoti jūsų vardu – mes tik administruojame techninę dalį.

Dažniausios klaidos su hostingu ir domenu

• Domenas registruotas kūrėjo ar buvusio darbuotojo vardu – sunku jį atgauti.
• Pamirštas pratęsimas – svetainė ir el. paštas nustoja veikti, o domeną gali užimti kiti.
• Pigiausias hostingas be atsarginių kopijų – sutaupoma keli eurai, o prarandama visa svetainė.
• Prarasti MX įrašai keičiant hostingą – kelias dienas negaunami laiškai.
• Nesukonfigūruoti SPF, DKIM ir DMARC – laiškai patenka į šlamštą.
• Nėra prieigų – slaptažodžiai liko pas buvusį kūrėją.

Jei atpažįstate kurią nors iš šių situacijų, pradėkite nuo prieigų ir nuosavybės sutvarkymo. Kuriant naują svetainę ar ją perkeliant, šiuos dalykus įtraukiame į projektą – plačiau apie svetainių kūrimą ir visus pasiruošimo žingsnius rasite gide svetainės kūrimas: nuo ko pradėti.

Turite klausimų apie savo domeną, hostingą ar el. paštą? Per nemokamą konsultaciją patarsime, ko reikia jūsų svetainei, o į užklausas atsakome per 24 valandas.

Ignas NoreikaCEO & Founder, NEXDEV

Daugiau nei 6 metus kuria svetaines, el. parduotuves ir verslo sistemas Lietuvos įmonėms.